Taktiliniai žymėjimai ant patalpų planų

Pagal taktilinių planų sudarymo principus, pastato išorinės sienos turėtų būti aiškiai atskiriamos nuo vidinių sienų. Tam išorinės sienos žymimos aukštesniu reljefu, o vidinės – žemesniu. Toks skirtumas leidžia vartotojui greičiau suprasti pastato ribas ir nebesupainioti jų su kabinetų, koridorių ar kitų vidaus patalpų pertvaromis. Išorinėse sienose taip pat gali būti pažymimi langai. Jie turėtų būti žemesni nei visa išorinė siena, kad liestiniu būdu būtų aišku, jog tai nėra atskira siena ar judėjimo kliūtis, o tik pastato fasado elementas.

Svarbu vengti perteklinio teksto tiesiai ant plano. Ant paties taktilinio plano neturėtų būti rašomi kabinetų, patalpų ar kitų objektų pavadinimai, nes didelis kiekis Brailio rašto ir iškilių užrašų apsunkina plano skaitymą. Per daug apčiuopiamos informacijos vienoje vietoje gali trukdyti suprasti erdvinę struktūrą ir sulėtinti orientavimąsi. Vietoje to objektai turėtų būti žymimi numeriais, simboliais arba sutartiniais ženklais.

Plano šone rekomenduojama pateikti aiškią legendą. Joje nurodoma, ką reiškia kiekvienas Brailio rašto numeris, simbolis, tekstūra ar linijos tipas. Pavyzdžiui, legenda gali paaiškinti, kuris numeris žymi konkretų kabinetą, kur yra laiptai, liftas, tualetas, pagrindinis įėjimas, registratūra ar evakuacinis išėjimas. Tokiu būdu pats planas išlieka švarus ir lengvai skaitomas, o išsamesnė informacija pateikiama atskiroje, aiškiai struktūruotoje zonoje.

Ant plano turėtų būti kuo mažiau teksto, o visi taktiliniai elementai turi būti išdėstyti pakankamu atstumu vienas nuo kito. Sienos, durys, langai, laiptai, liftai, judėjimo kryptys ir kiti objektai neturi susilieti į vieną sunkiai suprantamą reljefą. Kiekvienas simbolis turi būti lengvai atpažįstamas pirštais, todėl tarp skirtingų žymėjimų būtina palikti pakankamai erdvės.

Pagrindiniai vaikščiojimo keliai turi būti žymimi kitaip nei sienos, baldai ar kiti pastato elementai. Tam gali būti naudojama atskira linijos tekstūra, kryptinis reljefas arba kitas aiškiai nuo sienų besiskiriantis žymėjimas. Vartotojas turi lengvai suprasti, kur galima judėti, kur yra pagrindinis maršrutas ir kaip pasiekti svarbiausius objektus pastate.